vaurėti

vaũrėti, -ėja, -ėjo NdŽ žr. vaurinti 3.

◊ nė̃ vaũrės nevaũrėti nekreipti dėmesio: Bet klausyk žodžio mano, o dėl dešimties tūkstančių žodžių žmonių nė vaurės nevaurėsi M.Valanč.